- ataplėša
- atãplėša sf. (1) 1. kas atplėšta, skeveldra; plg. atplėša 1: Perkūnas kad trenkė liepon, tai didžiausią atãplėšą nuvarė Kp. | Duok man šitą ataplėšẽlę dančiui pakrapštyt Dglš. 2. scom. akiplėša, priešgina: Jis toks atãplėša, su niekuo nesuburia, vis jam rodos, kad anas vienas tik geriau padaro už visus Jž. 3. scom. žioplys, avingalvis: Jau žinai, su tokiu atãplėša negi susirokuosi Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.